Adresas: Vilnius, Algirdo g., 26 +370 645-79295

Mes dirbame: I - V 09:00 - 18:00 VI-VII nedirbame

 

 

Previous Next

 Mūsų biure Jūs galėsite įforminti leidimą į Gardiną (Baltarusija).

Leidimas kainuoja tik 10 Eur. Akcja! Draudimas iki 5 dienų kelionėms nemokamas*!

Gardine su leidimu galima išbūti iki 10 dienų.
Yra galimybės viską susitvarkyti internetu, reikalinga tik jūsų paso kopija.
Įvažiuoti su leidimu galima tik per Druskininkus.

 Leidimas į Gardiną/ Kelionė į Gardiną/ leidimas į Baltarusija/ 

              Jei norite išvykti trumpų atostogų, pamatyti ir pažinti naują miestą bei pasimėgauti nepaprasto grožio istoriniais paminklais – kviečiame aplankyti Gardiną, vieną gražiausių Baltarusijos miestų.

2017 m. sausio 1 d. įsigaliojęs įstatymas gerokai palengvino užsieniečių keliones į Gardiną. Dabar kelionei į Gardiną vizos nebereikia – pakanka turėti leidimą. Padedami kelionių operatoriaus, miesto svečiai gali aplankyti „Augustavo kanalą“, o kitą laiką laisvai leisti mieste bei jo apylinkėse.

Lietuvos piliečiams būtina laikytis kelių sąlygų:

  • kelionės trukmė negali viršyti 10 dienų (net ir tuo atveju, jei keliautojas ją pratęsia)
  • buvimo bevizėje turistinėje zonoje laikas turi atitikti leidime nurodytą laiką.

Keliaujantys į Gardiną užsieniečiai turi pasiimti:

  • Pasą
  • Leidimą (jį galite įsigyti mūsų biure)
  • Draudimo polisą (jį galite įsigyti mūsų biure)
  • Pinigų ( 20 eurų kiekvienai dienai)

   Iš Lietuvos į Gardiną reikia vykti per Raigardo (Švendubrės) – Privalka pasienio kontrolės punktą.

Pirmą kartą Gardine: ką aplankyti?

 

                 Gardinas – karalių miestas ir vienas seniausių Baltarusijos miestų. Turistus čia traukia gausybė istorinių paminklų ir kitų lankytinų vietų. Rašytiniuose šaltiniuose miesto pavadinimas pirmą kartą minimas 1128 m. Tuo metu Gardiną valdė kunigaikštis Vsevolodas. 1241 m. miestas atiteko Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei, vėliau buvo Rusijos Imperijos sudėtyje. 1944 m. Gardinas tapo tuometinės Baltarusijos TSR Gardino srities centru


Šventojo Pranciškaus bažnyčia Viena labiausiai pamėgtų lankytinų vietų – Šventojo Pranciškaus bažnyčia.    Kai kas ją vadina katedra. Ji buvo pastatyta 1703 m. pabaigoje, šalia jėzuitų vienuolyno komplekso. Pastatų išorė išliko nepakitusi iki šių dienų, o patys pastatai yra aktyviai naudojami įvairiems tikslams.

 

 

 

 

 

 


     

Šv. Boriso ir Glebo cerkvėŠv. Boriso ir Glebo cerkvė – dar vienas įspūdingas architektūros paminklas. Pirmą kartą jos pavadinimas paminėtas XII amžiuje. Nepaisant arbaus“ amžiaus, cerkvės išorė beveik nepakito — vargu ar kas liks abejingas prabangiems cerkvės fasadams ir to laikotarpio, kai ji buvo pastatyta, architektūros stiliui, priskiriamam vadinamajai Gardino architektūros mokyklai. Šv. Boriso ir Glebo cerkvė dar kitaip vadinama Koložos cerkve – mat ji stovi ant stataus Nemuno šlaito, buvusio Koložos posado (priemiesčio) teritorijoje.  Cerkvė tebeveikia ir dabar, ir yra viena mėgstamiausių miesto svečių vietų.

 

 

 

 

                   Senoji pilis – pirmasis statinys, skirtas Gardino miesto teritorijos apsaugai. XI amžiuje pilį juosė gerai įtvirtinta medinė gynybinė siena, 

Senoji pilis

papildomai apsaugota gilaus griovio. 1391 m. pilis tapo prabangia Lietuvos didžiojo  kunigaikščio Vytauto rezidencija. Po 1398 m. gaisro didžiojo 

kunigaikščio Vytauto nurodymu sudegusios senosios medinės pilies vietoje buvo pastatyta rūsčiai ir niūrokai atrodanti gotikinio stiliaus mūrinė pilis. Daug vėliau, 1580 m., valdant Steponui Batorui, pilis buvo dar kartą perstatyta. Valdovo pageidavimu tai turėjo būti Renesanso stiliaus pastatas, todėl pilies rekonstrukcijai buvo pasamdytas italų architektas. Po to, kai miestas tapo Rusijos Imperijos dalimi, pilis virto kareivinėmis. Vėliau pilyje veikė viešbutis, biblioteka ir net kazino. Kaip pilis atrodo dabar? Dabar tai yra Gardino istorijos ir archeologijos muziejui priklausantis pastatas, kuriame eksponuojama pagrindinė muziejaus ekspozicija. Šiuo metu pilis rekonstruojama, pilies teritorijoje dirba mokslininkai ir architektai. Kalbama, jog visai netrukus pilis atrodys taip, kaip atrodė Stepono Batoro laikais.


Naujoji pilis

Naujoji pilis – ne mažiau žymi miesto vieta, nei Senoji pilis. Naujoji pilis buvo pastatyta šalia Senosios, toje pačioje teritorijoje.  Ši pilis (dar kitaip vadinama Žemutine pilimi) buvo skirta karališkosioms personoms. Nepaisant to, kad abi pilys buvo statomos bemaž vienu metu, jų išorės labai skiriasi. Naujosios pilies forma primena rusišką raidę „П“, pilis pastatyta laikantis vėlyvojo baroko kanonų. Tačiau bene įdomiausia tai, kad pilies išorės ir vidaus stiliai visiškai nedera.  Pilies fasadas kuklus ir nieko neišsiskiriantis, tačiau užėjus į vidų, svečius pasitinka prabangus interjeras ir nepaprasto grožio menės. Deja, bet Antrojo pasaulinio karo metu, vokiečiams bombarduojant miestą, didžioji pilies pastato dalis buvo sugriauta. Išliko tik pilies vartais ir jų masyvios kolonos. 1952 m. Naująją pilį buvo nuspręsta atstatyti.  Atstatymo darbų ėmėsi talentingas meistras, tad pilis buvo atstatyta, bet įgavo visiškai kitą – klasikinį – stilių. Mūsų dienomis pilyje galima ne tik apsilankyti, bet ir susituokti – jaunavedžiai išties jausis kaip tikri karališkosios šeimos nariai.

   


Liuteronų kirchė – neogotikos mylėtojų pamėgta vieta. 1793 m. karalius Stanislovas Augustas padovanojo liuteronių bendruomenei taverną, kuri Liuteronų kirchė virto tikinčiųjų bendruomenės maldos namais. Kirchė veikė daugiau nei šimtą metų, tačiau Pirmojo pasaulinio karo metu, kai Baltarusijos vokiečiai buvo iškeldinti iš šalies, prasidėjo problemos. Naujoji valdžia pakeitė kirchės paskirtį – pastate įsikūrė archyvas, o visuose jo priestatuose buvo apgyvendinti miesto gyventojai.  Bažnytiniai reikmenys ir relikvijos buvo išdalinti partiečiams, o kirchės širdis – vargonai – atiteko filharmonijai. Liuteronai atgavo kirchę paskutiniame XX amžiaus dešimtmetyje, tačiau ją teko visiškai atstatyti. 2013 m. prasidėjo kirchės restauravimo darbai. Tvirtinant kirchės pamatus, buvo aptikta daugybė antkapių su užrašais vokiečių kalba. Šiuo metu pagrindinė restauratorių užduotis – atstatyti kirchės špilius.

 

 

 


Žilibero parke  Žilibero parke galima pailsinti kūną ir sielą – vasarą mėgaujantis ledais, žiemą gurkšnojant karštą arbatą.  Ilgą laiką šis parkas buvo vadinamas Senuoju, tačiau daugiau nei prieš 20 metų jis buvo pervadintas. Kodėl? Reikalas tas, kad anksčiau čia buvo Žilibero botanikos sodas.  Žanas Emanuelis Žiliberas – prancūzų botanikas. 1775 m. jis atvyko į Gardiną ir čia įkūrė pirmąją aukštąją mokyklą – Gardino karališkąją medicinos akademiją.  O jo botanikos sodas tapo kone gražiausiu Europoje.

 

 

 

 


Lygintuvų muziejus – pirmasis ir kol kas vienintelis toks šalyje.  Panašių vietų pasaulyje suskaičiuotume ne daugiau dešimties. Lygintuvų ekspozicijoje – daugiau nei trys šimtai skirtingų epochų modelių. Kai kuriuos galima liesti. Įsivaizduokite, kiek metų šiems eksponatams!

Svečiai gali apsilankyti 2 salėse. Vienoje eksponuojamos mėsmalės, daržovių skustukai, sulčiaspaudės, virduliai ir pan. Pasak muziejaus administracijos, savo rakandų kolekciją čia gali eksponuoti bet kas. Antroje salėje – suvenyrų krautuvėlė. Čia galima įsigyti dovanų draugams ir giminaičiams. Neįprastas, bet patogus sprendimas tiems, kas pavargo nuo klasikinio senamiesčio.

Elizos Ožeško namas-muziejus – tai garsiosios rašytojos namo kopija. Šiame name ji gyveno 1894-1911 metais. Ji paliko testamentą, kuriame nurodė jai mirus namą perduoti Gardino vaikų globos draugijai. Rašytojos valia buvo įvykdyta. Tačiau XX amžiaus 3-jame dešimtmetyje name atsirado prekybos mokykla, vėliau – muzikos mokykla. Per stebuklą namas išliko sveikas karo metu. Pokario metais rašytojos name buvo kraujo perpylimo stotis, kiek vėliau – inventorizavimo biuras. Šiuo metu name įsikūrė biblioteka ir Rašytojų sąjungos filialas. Bibliotekoje yra šiuolaikiška įranga, padedanti skaityti knygas žmonėms su negalia.

Tikimės, kad Jūs pajusite visą nuostabiojo Gardino grožį. Toliau papasakosime apie kelias vietas, kur galėsite skaniai pavalgyti ir pailsėti.

Gardinas: kur pavalgyti?

 

Viena labiausiai turistų ir vietinių gyventojų pamėgtų vietų – restoranas „Kronon“ („Кронон“). Europietiška virtuvė ir puikus aptarnavimas paliks tik teigiamus įspūdžius. Tinka šeimoms su vaikais.

„Zamok Zevany(„Замок Зеваны“) – kone istorinė vieta! Restorano lankytojai gali ne tik skaniai pavalgyti, bet ir pasivaikščioti bei pajodinėti. Skanūs naminiai patiekalai tikrai patiks tiems, kam svarbu sočiai pavalgyti. Restoranas yra užmiestyje, todėl apsilankymą patariame susiplanuoti iš anksto.

Restoranas „Korolevskaya ohota“ („Королевская охота“) karališkosioms personoms! Įvairi, bet kiekvieno skoniui tinkanti europietiška virtuvė už patrauklią kainą. Tinka šeimos susibūrimams, labai jauki, verta dėmesio vieta.

Viešbučio „Neman“ alaus restoranas („Пивной ресторан отеля Неман“) – puiki vieta prie alaus bokalo aptarti dienos įpūdžius. Dieną restorano viduje tvyro rami atmosfera ir jauki prieblanda, vakare ir naktį čia galima smagiai paūžti.

Gastronominių malonumų mėgėjai gali drąsiai traukti į „Gastrobar Gudini“ („Гастробар Гудини“). Prabangus patiekalų serviravimas, drąsūs kulinariniai sprendimai ir mandagūs padavėjai, kurie mielai parekomenduos vakarienės variantą.

Savaitgaliais siūlome pasivaikščioti Sovetskaya (Советская) gatvėje – tai yra pėsčiųjų zona, kurioje vyksta gatvės muzikantų pasirodymai bei tradicinių amatų mugė. Čia galėsite įsigyti neįprastų suvenyrų. O jei norėsite pasijusti tikru vaistininku, kviečiame užsukti į garsiąją vaistinę-muziejų – čia kai kurie senosios vaistinės elementai išliko net nuo 1709 metų.

Nuoširdžiai tikimės, kad iš kelionės į Gardiną grįšite tik su teigiamais įspūdžiais ir prisiminimais.

 *Akcija galioja iki 2018 m. gruodžio 31 d

 

 

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 4.10 (5 Votes)
Vizos i Rusija ir Baltarusija © 2018. Visos teisės saugomos.